Šiandien kilo mintis, kad viskas kardinaliai keičiasi, daug kas net nepastebėtai.. Daug ką pati turiu nuspręsti noriu keisti ar ne. Atsakomybė, tai taip primena, kad jau suaugom. Sprendimai mūsų, daug ką lemiantys sprendimai jau mūsų rankose. Ir jau senai savarankiška, ir jau senai mama neberuošia pusryčių ar nesukrauna rūbų į spintą, bet visgi, kaip tik didesnis sprendimas, rodos tik ir ieškai, kas čia tau dabar pasakys/patars,kaip elgtis. Apsidairai, ogi tylu, nyku. Visi jau su savo rūpesčiais. Niekam neįdomu, o ir galutinį sprendimą visvien turėsi priimti pats. Taigi priimu. Nebelaikau matiekos, nors nuo pirmos iki paskutinės klasės mokiausi ją ir tikėjau, kad sugebu tai daryti. 12 klasė įnešė ir proto, ir ryžto pripražinti sau tiesą, kad visgi nemokėjau jos ir visdar nemoku, išmokti galiu, bet suprasti vargu.

Ir štai aš jau visai kitoj vagoj, darau ir planuoju visai kitą nei iki šiol. Laikausi teisias, užsiimu dizainu, kalu istorija ir tobulinu anglų. Nepamirštu pasidžiaugti savaitgaliais. Ir visgi, viskas pasikeitė anksčiau nei tikėjaus, galvojau dar metai, o čia, viskas nepastebimai keičiasi jau dabar