Esu pavargus, pikta ir nevalgius. Ir ką čia jau bevalgysi, kaip ir kone kiekvienos merginos varlgiaraštis baigiasi ties 6h, o ir nieko, ko tikrai norėčiau, šaldytuve neradau. Lauke jau šalta, ir pradedi galvoti, kad kuo toliau tuo blogiau.. Aplamai aš šiandien pesimistė, vis galvojų, kad per mažai stengiuosi dėl savo ateities, pradedu galvoti, kad ne viską išsiaiškinau dėl studijų ir gal ne viskas taip paprasta, kaip pasirodė iš pirmo žvilgsnio. Nėra jėgų, nėra net savo mėgiamiems darbams, kaip kūryba, siuvimas. Tenosinori, kad diena greičiau prabėgtų. Keisti ties žmonės, kaip egzistencialistai pastebėjo, jie patys sau prieštarauja. Kasdien kalbą ryt padarysiu tą ir aną, žodžiu laukia rytojaus, ateities, o iš kitos pusės per kiekviena gimtadienį dejuoja kiek paseno. Taip ir aš, bet nieko negaliu sau padaryti. Šiandien jau pagalvojau, kad noriu kalėdų, bet kitą vertus, tai primins, kaip arti jau egzaminai, atostogos nebebus lengvabūdiškos "užmiršk mokslus" savaitės, matysiu ir knygas, ir sąsiuvinius, kiekvieną laisvesnę dienelę.