Grįžau. Pertrauka sakyčiau ne trumpa, bet reikėjo, darbų buvo ir taip per kraštus.

Pasiilgau bloginimo, pasiilgau ir blogų skaitymo. Pasiilgau to širdžiai malonaus atsiribojimo, įsigylinimo į savo ir kai kada kitų mintis.

Šiandien pamąsčiau apie gan keista blogo pavadinimą "cukrus". Skamba vaikiškai ir gan nerimtai, bet įsigilinus supratau, kad kitaip mano blogas vadintis ir negalėtų. Tai tobulas pavadinimas man. Ne dėl to, kad esu visokių saldėsių maniakė, ne dėl to, kad gaminti esu pasiryšus tik tai, kas skanu (suprask saldu). Veikiausiai dėl to, kad cukrus man asocijuojasi su maloniausiom akimirkom. Gal visgi kaltas tas potraukis saldūmynams, būtent vakarai su saldainiais ir arbata man labiausiai ir pritinka prie blogo rašymo. Na bet svarbiausia, kad dienoraštis turi atspindėti tik tai kas malonu. Kito rašyti neapsimoka