Ir nesuprantu, kodėl jaučiuos mažų mažiausiai absurdiškai

valio

Šaunu, kai rytoj penktadienis, kai už poros savaičių atostogos, kai tai, ką darai, nebėra taip beviltiškai neįmanoma, kai eskizai gerėja, kai antra suknelė eina į pabaiga, kai nepasiduodi ir visgi per 3,5h parašai nelemtą interpretaciją, kai lauke, šaltą o tu žinai, kad tau šįvakar nebereiks niekur eiti, kai pagaliau įkelia filmą, kurio jau taip senai ieškai ir nori pamatyti,  kai turi begalės nd, bet leidi sau pasilepinti maloniais skaitiniais ir skania vakariene..

Ramunėliu arbata su medumi

Tobulai šalta. Ramunėliu arbata su dideliu šaukštu medaus, medaus stiklainis šalia, kad šaukštelis netikėtai galėtų kartais į jį užklysti. Vadinasi, ruduo..

Klausausi sau ramiai šiek tiek džiazinių melodijų ir galvojų, kaip norėčiau užsiimti joga. Pastarosiom dienom tik apie tai ir tegalvojų. Youtubėj užtikau tokią Tara Stiles ir jos jogos videoblogus. Nežinia kuo, bet mane jie užburia. O jos gyvenimo būdas pagirtinas. Ji gyvena, rodos, taip kaip aš visada svajojau. Gerai pagalvojus, man niekas netrukdo. Gyvenimo būdą pasirenkam patys, tik pradžioje reikalinga begalinė valia. Puikiai suprantu, kad iš pat pradžių tvirtai "suverždama" save, nualinta ir nukankinta po savaitės viską mesčiau. Taigi  pirmiausiai prisipratinimas. Į mitybos racioną įtrauktas papildomas 1l vandens, obuoliai, daugiau daržovių, o rytą pradedu Taros Stiles  joga lovoje. Keli pratimukai dar gulint lovoj, nė akių nepramerkus nėra sunki užduotis. Visgi norėčiau užsiimti rimtesne joga, manau, jos teks mokytis vėlgi iš Taros :D

Darbadieniai

Tvarkaraštis baisiai įtemptas pasidarė. Sunku dar surasti laiko kompiuteriui (bet, žinoma, randu:D). Turėjau šiandien pirmąjį pravažiavimą. Turiu pasakyti nebūsiu pati geriausia vairuotoja, veikiau vairuotojų siaubas :D Bet šitą buvo galimą numanyti.

Gero maitinimosi misija šiandien patyrė nuopolį. Jei ne tos pistacijos ant stalo viskas veikiausiai būtų buvę tvarkoj, bet jos gan užkrėčiamos, todėl padėtis tapo nevaldoma. Paskui negalėjau neleisti savęs nepalepinti per GG. Varškė su medumi, cinamonu ir kviečiais jau atitiko sveikos mitybos reikalavimus, deja, sausainiai vargu. Bet buvo taip gerą pailsėti ir pasidžiaugti ramybės minutėle, kad net nepykstu ant savęs, buvo verta.
O dabar prie darbų

Sokratas, Voque ir Anna Wintour

Laaaisva diena!! Nuo mokslo metų pradžios čiu tokios neturėjau. O gal ir šiandien neturėsiu, truputi per anksti džiaugtis. Sakyčiau man jau gyvybiškai reikalinga diena, kada gali niekur neiti, visą dieną praslampinėti su pižama, pažiūrėti visą krūvą filmų, iš 'must see' sąrašiuko, kuris pilnėja pernelyg sparčiai, palyginus su laiko, kurį galiu jiems skirti,kiekiu. O tai pat pabaigti senus-naujus projektus, ką nors skanaus pasigaminti, pagaliau susitvarkyti kambarį, nors po poros valandų viskas vėl grįštų į senas vadžias..

Kol kas pavyksta. Va ką tik su sočiais pusryčiais pažiūrėjau "September issue" (kažkaip visada svajojau jį pažiūrėti iš ryto, kai dar daugiau mažiau gali susikoncetruoti į tai kas sakoma, o ne tik į vaizdus) Patiko. Tikrai neblogas toks tarsi dokumentinis filmas. Rodo apie tai kaip kuriamas rugsėjo mėnesio Voque ir apie Anna Wintour, vyriausiąją Voque redaktorę. Moteris su charakteriu ji, bet tai suprantama, mados industrija visgi. Labiausiai įstrigo priekabuamas smulkmenoms, viršelio kopijų buvo pridarytą milijonai ir kiekviename pakeista vos maža smulkmenėlė, pašviesintas dešinysis fono šonelis ar panašiai. Žinau, vėlgi tai mados industrija, žmonės čia suinteresuoti paveikti visuomenę vaizdais, todėl jie turi būti nepriekaštingi.

Na o vakar pasičiūžinėjom. Nors turėklus ar draugų pagalbos ranką man dar vis sunku paleisti :D Visgi nors ir kupina baimės, esu atkakli ir nepasiduodu, kad ir kaip man sunkiai eitųsi, neatsisakau kelionių į čiuožyklą, atvirkščiai net laukiu jų. Aplink save nuolat matau  begalės sėkmės lydimų žmonių, kuriems dažnai nereikia stengtis dėl ko nors, jiems gaunasi savaime. Man atvirkščiai beveik nuolat nepasiseka pirmą kartą, bet aš pasiryžtų ir padarau tai. Man labai patinka viena istorijėlė su Sokratu. Kartą Sokratas ir jo mokinys išėjo prie upės ir mokynys sako "mokytojau, kaip man įgauti išminties". Sokratas liepia mokiniui lįsti į vandenį, tada panardiną jį ir neleidžia vaikinui iškišti galvos iš vandens. Šis pradeda kapanotis rankomis, kad išlįstų, veržiasi iš vandens visomis išgalėmis, Sokratas galiausiai paleidžia. Mokinys klausia "kodėl taip padarei", o Sokratas atsako "kai norėsi išminties, taip pat labai kaip dabar norėjai oro, niekas tavęs nesustabdys". Ir šitas galioja viskam

My fav Voque covers

 

Anna Wintour

James blake ir ananasiniai saldainiai. štai kas šiuo metu leidžia pajusti tobulą ramybę

Sekmadienio tradicija tapo "Beatos virtuvė" per tv3 play. Gaminu netiek jau daug, bet Beatos laida man tokia jauki ir šilta, kad galiu ją žiūrėti vien savam malonumui, nė negalvojant gaminti ką nors panašaus (bet visgi, neužmiršti išsikepti batono su pieno ir kiaušinių mišinių bei šiupsneliu cukraus ir cinamono, ir sumušinių su varškės mišinių bei silke!)  Gaila tik, kad nei jėgu, nei apetito šiandien nėra, truputi apsirgau. Dėl visko kaltas gražus oras, kuris neleidžia nei akimirkos nusėdėt vietoj ir nespėji nei pailsėt, nei normaliai pavalgyt. Nors vakar apturėjom nuostabius prancuziškus pusryčius parke. Pranzusiškas batonas, pomidorai ir lydytas sūris su karšta rytine kava- tobula. Manau, galėčiau prie to priprasti

Piešti piešti piešti ar ne. Štai kur klausimas
esu pasimetus, nebežinau ar teisingai renkuosi, nežinau ar sudėti visas turimas jėgas ir kopti į tą patį kalną, ar pasirinkti kitą, kurį veikiau pavadinčiau lygumą, nes tai tebūtų gyvenimas be pasiekimų, be ateities, be tikslo. Šią akimirką blogą nuo visko. Norisi viską mest, užmigt ir atsibust vieną gražią dieną be jokių problemų ir visą likusi laiką praleisti rožinių drambliukų pasauly. So mature...

čia norėčiau dabar būti

Venecija. Aplamai Italija, atrodo žavingai. Visą vasaros galą kurpiau planus, kaip ten patekti. Nepavyko. Bet dar svajojų apie tas mažytes, kanalų išraizgiotas gatveles, jaukias kavinukes, gondolas, pilną aikštę nieko nebijančių balandžių,įvairiaspalvius namukus ir įvairiaformius tiltelius, gėlėm apipintus balkonus.. Man nereikia jokių architektūrinių stebuklų ar muziejų, užtektų pajusti Italijos dvasia

Esu pavargus, pikta ir nevalgius. Ir ką čia jau bevalgysi, kaip ir kone kiekvienos merginos varlgiaraštis baigiasi ties 6h, o ir nieko, ko tikrai norėčiau, šaldytuve neradau. Lauke jau šalta, ir pradedi galvoti, kad kuo toliau tuo blogiau.. Aplamai aš šiandien pesimistė, vis galvojų, kad per mažai stengiuosi dėl savo ateities, pradedu galvoti, kad ne viską išsiaiškinau dėl studijų ir gal ne viskas taip paprasta, kaip pasirodė iš pirmo žvilgsnio. Nėra jėgų, nėra net savo mėgiamiems darbams, kaip kūryba, siuvimas. Tenosinori, kad diena greičiau prabėgtų. Keisti ties žmonės, kaip egzistencialistai pastebėjo, jie patys sau prieštarauja. Kasdien kalbą ryt padarysiu tą ir aną, žodžiu laukia rytojaus, ateities, o iš kitos pusės per kiekviena gimtadienį dejuoja kiek paseno. Taip ir aš, bet nieko negaliu sau padaryti. Šiandien jau pagalvojau, kad noriu kalėdų, bet kitą vertus, tai primins, kaip arti jau egzaminai, atostogos nebebus lengvabūdiškos "užmiršk mokslus" savaitės, matysiu ir knygas, ir sąsiuvinius, kiekvieną laisvesnę dienelę.

xo xo, gossip girl

Nesisekė šiandien biški. Ir ašaros ištekėjo visai ne vietoj ir nelaiku. Nesuprantu, kas daros, nemoku valdyti savo emociju, tikrai nemoku, jau ne pirmąkart pastebiu. Užtad šiandien džiugino žinojimas, kad žiūrėsiu pirmąją gossip girl seriją. Taigi įsitaisiau, kaip visada, su skanumynais ir kakava pasilepinti ir 42minutes atsiribojau nuo visų problemų. GG kažkoks pasikeitęs, nebetoks pat, bet visgi toks pat įdomus. Veikiausiai dėl LA. Greičiau trijulė grįžtų į New york'ą, NY šurmuly dėdavosi patys įdomiausi dalykai.

Na o dabar tikriausiai turėčiau eiti siūti suknelės, prižadėjau jau ryt ką nors parodyti mokytojai. Deja, neradau norimos medžiagos ir teko pereiti prie plano B, tai yra pradėti visiškai naują suknelę. Užtad beieškodama medžiagų, radau kremine veliūro maikute. Tiesa, būčiau daug daugiau nusipirkus, nes radau tikrai nemažai dalykėlių, bet turiu vieną teoriją, jei tikrai nežinai ar nori to dalyko, jei bent šiek tiek abejonų kyla - nepirk. Kol kas puikiai pasiteisina

actress

Žiūrėjau, katik mados reidą. Kalbėjo apie tai, kaip kostiumai padeda įsijausti į vaidmenį aktoriams. Visi vienareikšmiškai teigė, kad kostiumai laaabai padeda, suteikia pasitikėjimo savimi. Pagalvojau, kad taip ir gyvenime. Ir lai nesako žmonės, kad rūbai nesvarbu, kad tai tik materialūs dalykai, nuo kurių nepriklauso gyvenimo gerovė ir kokybė. Sakykit, ką norit, bet mano nuomonė rūbai gali visiškai pakeisti žmogų, tiek kitų žmonių akyse, tiek paties savo. Svarbu save įtalpinti į tinkamus ir patinkamus rūbus ir pusė darbo, kuriant savo gyvenimo "vaidmenį" padaryta.

kakava, sumuštiniai su chalva ir Beatos virtuvė. Dabar daugiau ir nenorėčiau

Pavydas. Negi ne jis verčia pasaulį sunktis?

O karmos dėsnis vis dėlto egzistuoja...


Prieš kažkur mėnesį nudžiuginau draugę, su kuria praleidom ir pradirbom kone visą vasarą. Atsiunčiau jai laišką, šokoladą, nuotraukų šūsnį ir panašių prisiminimus keliančių dalykėlių. Šiandien pati gavau laiška. Visiškai netikėtai, visiškai be progos, ir visai nuo kitos draugės tiesa. Žiaaauriai malonus jausmas.

...ir tereikia daryti gerus darbus nesitikint nieko atgal

Like u said - u & me

Prisvilęs biskvitas, varškė ir tikėjimosi dėsnis

Yra toks tikėjimosi dėsnis. Beje jį sugalvojau šiandien. Jei ko nors, rodos, net pats nepajausdamas  tikiesi, taip būtinai nebus. Taip taip, atrodo, tik ir prieštarauju tiem visiems garsių psichologų dėsniams, kad viskas apie ką galvoji išsipildo, bet kažkotais man jis visai neveikia ir kaip jau sakiau viskas vyksta priešingai. Kaip pavyzdys galėtų būti šiandien keptas biskvitinis pyragas. Nesigavo jis man. Per daug apkepė, neiškilo, žodžiu, visiškas š.. Susinervinau aišku, nes, rodos, viską padariau idealiai.. O štai dabar darausi sau vakarienė ir mąstau ką čia pasidarius. Kaip ir dažniausiai pasiemu puse pakelio varškės ir susimaišau su cukrumi ir grietine. Pamatau ant spintelės nuluptą obuolį ir sumąstau paeksperimentuoji. Įtarkuoju jį į varškės ir gietinės mišinį, užbarstau biški cinamono, ragauju (visdar netikėdama, kad keli produktai ką nors pakeis) ir netikėtai apsidžiaugu, ogi labai skaniai gavos! Na taip, juk visko pasitaiko, sakytum čia tik sutapimas, bet nee, tai man kartojas ir kartojas.. Tikėjais gero vakaro, visa savaite jo laukei, planavai, gavos šnipštas, staiga nusprendei kažkur išgastroliuot, vualia, pats geriausias vakaras per visą mėnesį. Dar kitaip šį dėsnį galėtumėm pavadinti nesitikėk dėsniu, nes kai nieko nesitiki įvykstą tai, ko giliai širdį norėjai. Vat taip vat

Šiandien kilo mintis, kad viskas kardinaliai keičiasi, daug kas net nepastebėtai.. Daug ką pati turiu nuspręsti noriu keisti ar ne. Atsakomybė, tai taip primena, kad jau suaugom. Sprendimai mūsų, daug ką lemiantys sprendimai jau mūsų rankose. Ir jau senai savarankiška, ir jau senai mama neberuošia pusryčių ar nesukrauna rūbų į spintą, bet visgi, kaip tik didesnis sprendimas, rodos tik ir ieškai, kas čia tau dabar pasakys/patars,kaip elgtis. Apsidairai, ogi tylu, nyku. Visi jau su savo rūpesčiais. Niekam neįdomu, o ir galutinį sprendimą visvien turėsi priimti pats. Taigi priimu. Nebelaikau matiekos, nors nuo pirmos iki paskutinės klasės mokiausi ją ir tikėjau, kad sugebu tai daryti. 12 klasė įnešė ir proto, ir ryžto pripražinti sau tiesą, kad visgi nemokėjau jos ir visdar nemoku, išmokti galiu, bet suprasti vargu.

Ir štai aš jau visai kitoj vagoj, darau ir planuoju visai kitą nei iki šiol. Laikausi teisias, užsiimu dizainu, kalu istorija ir tobulinu anglų. Nepamirštu pasidžiaugti savaitgaliais. Ir visgi, viskas pasikeitė anksčiau nei tikėjaus, galvojau dar metai, o čia, viskas nepastebimai keičiasi jau dabar

Grįžau. Pertrauka sakyčiau ne trumpa, bet reikėjo, darbų buvo ir taip per kraštus.

Pasiilgau bloginimo, pasiilgau ir blogų skaitymo. Pasiilgau to širdžiai malonaus atsiribojimo, įsigylinimo į savo ir kai kada kitų mintis.

Šiandien pamąsčiau apie gan keista blogo pavadinimą "cukrus". Skamba vaikiškai ir gan nerimtai, bet įsigilinus supratau, kad kitaip mano blogas vadintis ir negalėtų. Tai tobulas pavadinimas man. Ne dėl to, kad esu visokių saldėsių maniakė, ne dėl to, kad gaminti esu pasiryšus tik tai, kas skanu (suprask saldu). Veikiausiai dėl to, kad cukrus man asocijuojasi su maloniausiom akimirkom. Gal visgi kaltas tas potraukis saldūmynams, būtent vakarai su saldainiais ir arbata man labiausiai ir pritinka prie blogo rašymo. Na bet svarbiausia, kad dienoraštis turi atspindėti tik tai kas malonu. Kito rašyti neapsimoka

niam niam

Net ir iš pažiūros nenaudingas pilkas vasaros dienas galima paversti kuo nors ypatingu! Veikiausia svarbiausia tai požiūris

Pirmas blynas kaip visada prisvilęs

                                  Ant nervu

must have

Vaa kas dabar būtų tikras rojus žemej. Būtinai būtinai kada nors nusipirksiu fondiu inda!

Mission completed

Miegojau 6 valandas. Šią vasarą mušu visus savo stereotipus ir pagaliau gyvenu lengvabūdiškiau, mažiau galvojų apie ateitį. Vakar nakti pagaliau padariau ekspromtą! 12h išėjau į lauką, iki 3h pravaikščiojom ir prapriurpėm su senu draugeliu. Visiškai nesuabejojau, kai buvau pakviesta, jau vieną kartą atsisakiau. Graužė sąžinė, ne dėl to, kad nesusitikom, dėl to, kad nepriemiau įšūkio. Prisigalvojau kliūčių, kvailų kliūčių. Vakar jų buvo dar žiauresnių, bet pasirodo visos kliūtis tik mūsų galvoje, reikia tik labai labai norėti!

Nuo grafiko nenukrypau, kėliausi visvien ankti anksti, nors pridėjau šian papildoma valandikę, visgi miegas svarbus dalykas. Bet kažkodėl man gaila laiko kurį pramigu, tad net ir grįžusi 8h ryto, vienuoliktą jau šokau iš lovos pilna energijos naujai turiningai dienai. Atostogos gi, tikrai apmaudu būtų pramiegoti jas!

Šiandien iš ryto apvažinėjau visą miestą. Nusipirkau naujas žirkles (galingas, orandžines). Tai savotiška investicija į mano pomėgius. faaainiai. O taip pat ekspromtu nulėkiau į biblioteką, prisiemiau tieeek knygų, net nežinau, kada viską žadu perskaityt (namie dar laukia neperskaitytų kruvelė prie lovos, plius žadėjau skaitynėt istorija). Velniai nematė, svarbu įdomu! Ir biblioteka čia ne šiaip šovė į galvą. Turiu įprotį anksti iš ryto atskėlus skaitinėti ką nors prie žalios arbatos puodelio ir poros sumuštinių ar kitų skanymynų. Anksčiau budavo žurnalai, o dabar pigumo sumetimais, iškeičiau į knygas. Kitą vertus, tai ir šimtąkart naudingiau!

Radiniai:

Suintrigavo pavadinimas, trumpi, lengvai besiskaitantis straipnsiukai.

Senai ieškotas Dale Carnegie bestseleris. Šimtąkart žadėtas pirkti, bet vis pagailėta pinigėlių. Netikėtai rastas bibliotekoj, skyrelyje kurio net nebuvau mačius iki šiol :D

Laaabai girdėtas pavadinimas. Jei neklystų girdėjau apie ją gerų atsiliepimų. Pažiūrėsim, pamatysim!

























Nee, nežadu būt verslininke, suintrigavo anotacijoj aprašytas rašytojo siekis išsiaiškinti, kas žmonių gyvenimuose lemia sėkmė. Pati savęs to dažnai klausiu. Įdomu kokių atradimu jis padarė.

Iš mano knygų kolekcijos. Guli mano skaitomų knygų kruvoj jau kone pusmeti. Neskaitoma. Per sunkiai parašyta.

Ir galiausiai, mylimų mylimiausia, mano mylimiausio filmo popierinė versija. Lengvai skaitos nors ir angliška. Taupau, skaitau ją tik tada kai noriu ko nors praskaidrint sau dieną.